Olando kepurė. Trumpa istorija
„Olando kepurė – siauras Baltijos jūros kranto ruožas, kur aukštas ir status kranto skardis kone remiasi į jūrą.
Skardžio aukštis siekia nuo 9 iki 16 metrų, o kiek tolėliau nuo kranto žemės paviršius pakyla net iki 24 metrų virš jūros lygio. Keliolikos metrų aukščio tankus medynas ant kranto sudaro žalumos kuorą, iškylantį virš balsvo smėlio. Tuo kranto orientyru nuo seno pasikliaudavo praplaukiančių laivų vairininkai ir vietiniai žvejai.
Itin vaizdingas ledynmečio riedulynas molingoje jūros pakrantėje.
„Olando kepurės“ pavadinimas žemėlapiuose ir locijose oficialiai buvo įteisintas 1818 metais, tačiau istorijos ir kartografijos šaltiniai leidžia teigti, kad šis pavadinimas tarp jūrininkų vartotas kur kas anksčiau.
„Olando kepurės“ pavadinimo kilmė aiškinama labai paprastai – kranto kontūras savo forma priminė olandiškąją kepurę. Kiti klaipėdiškiai prisimena paplitusį pasakojimą, kad prieš daugelį metų ties šia vieta buvo išmesta ant kranto mėlyna su raudonu pomponu, olandų jūreivio kepurė, ir nuo to karto vietovei prigijo šis pavadinimas.
Olando kepurės pavadinimą 1818 metais valstybės patarėjas inžinierius C.Wutzke oficialiai įteisino žemėlapiuose ir locijose.
Atkreiptinas dėmesys ir į kitus istorinius faktus, kitaip aiškinančius šio pavadinimo kilmę.
XVI a. trečiąjį ir ketvirtąjį dešimtmetį Europą draskė religiniai karai. Nemažai olandų, naujosios religijos – protestantizmo– šalininkų, apsigyveno Prūsijoje, kai kurie pasiekė ir Klaipėdą.
1540 metais olandas Hermanas von Bombell įsigijo keturis sklypus mieste ir dvarelį Turlako kaime (vėliau – Tauralaukio dvaras). Dvaro valdos driekėsi plačiame pajūrio ruože nuo Olando kepurės iki šiaurinės Klaipėdos miesto ribos. Prie Kuršių marių į šiaurę nuo tuometinės Vitės jis įkurdino keletą žvejų šeimų. Naujoji gyvenvietė pradėta vadinti jo vardu – Bomelio Vite; dvarui taip pat prigijo Bomelio pavadinimas.
Be jo, Klaipėdoje dar įsikūrė keletas olandų pirklių ir laivininkų. 1607 metais atvykę olandų meistrai ir dailidės davė pradžią Klaipėdos laivų statykloms.
Greičiausiai olandų pirkliai bei laivininkai ir yra pavadinimo „Olando kepurė“ autoriai.
Olando kepurė buvo reikšmingas kaip natūralus, besiplėtojančiai laivybai reikalingas kranto navigacijos ženklas, žymintis įplaukimo į Klaipėdos uostą pradžią bei pavojingą, akmenuotą pakrantės ruožą, prie kurio suduždavo nemažai laivų. Pavojingi akmenys slypėjo už kelių šimtų metrų nuo kranto. Pavojingiausi akmenys, kurių vietą gerai žinojo vietiniai žvejai, buvo vadinami Žambiu ir Žambuku.
Kaip kranto orientyras Olando kepurė tarnavo ir Klaipėdos apylinkių žvejams, kurie XI-XVIII a. buvo įsikūrę Nemirsetos-Karklininkų ruože.“
Zita Genienė
Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Istorijos skyriaus vedėja
KUKULIŠKIŲ IR KARKLĖS KIEMŲ ŠNEKTOS ŽODYNĖLIS
(parengė B. Aleknavičius)
Bėsai – žmonės, gyvenantys už Priekulės
Brangvynis – degtinė
Bagotyrius – turtuolis
Bambažolės – jonažolės ir kitos vaistažolės, užpiltos degtine
Bonė – traukinys
Čėsnė – vaišės
Dimžiukas – kišenė
Germėlė – morka
Kiaulikis – kankorėžis
Kleidė – suknelė
Kurpiai – batai
Lichnišmalis – ženklas jūroje su žibintu
Meškinis – spiritas su medumi
Nuotryna – dilgėlė
Ožinis – pietryčių vėjas
Pyva – alus (Kai nėra brangvynio, gerai ir pyva)
Pūcė – pelėda
Slapta jūra – jūra, kurioje pučia nepastovios krypties vėjas
Šmanta – grietinė
Varškis – dešra
Žekės – kojinės
Žuvėdų žemė – Švedija
Norėdami atsisiųsti didesnį žodinėlį spauskite >>ČIA<<