Iki festo liko:

Kaip atvykti?

Automobiliu
Visuomeniniu transportu
Traukiniu
Pėsčiomis
Dviračiu
Keltu
Lėktuvu
Automobiliu

Nuo Klaipėdos pajūrio keliu reikėtų vykti į miesto rajoną Girulius. Už 10 km. nuo miesto centro privažiuosite sankryžą, kurios dešinė atšaka veda į kalną, kur įsikūrusi centrinė Girulių dalis, o kita driekiasi toliau - lygiagrečiai Baltijos pakrantei. Vykdami šiuo keliu už 4 km pasieksite Karklės kaimą.

arba

Kelyje Klaipėda – Palanga (A 13 E 272), važiuojant į Palangos pusę, reikia sukti į kairę pusę prie ženklo „Karklė 4 km.“, pravažiuoti 5 km. Kol privažiuosite nuorodas: festivalis Karklė 2017 Live Music Beach
 

  • Vienkartinis įvažiavimo bilietas į parkingo zoną 10 EUR (automobiliui / motociklui). Bilietai parduodami festivalio metu.

Kur gyventi

Pirkti bilietą Festivalio metu galėsite apsistoti festivalio stovyklavietėse arba stovyklos nameliuose, įsigiję tam skirtą bilietą. Stovyklavietės bus atidarytos nuo 2017 m. rugpjūčio 18d., penktadienio 12:00 val. iki rugpjūčio 20d., sekmadienio 18:00 val.

Vietovė

Karklė

Karklė – etnografinis kaimas Klaipėdos rajone, Pajūrio regioniniame parke, 5 km į šiaurę nuo Girulių, prie Baltijos jūros.
Čia yra etnokultūrinis parkas, informacinė ekspozicija apie gintaro istoriją, vaikų poilsiavietė, paplūdimiai, išlikusios senos sodybos, kuršių kapinės. Kaimo pietvakariuose nusidriekia unikali molinga jūros pakrantės atodanga, garsusis Olando kepurės skardis (24 m virš jūros).

Istorija

Vietovė minima nuo 1253 metų. Šiandien kaimas vadinamas Karklė. Šis vietovardis imtas vartoti po II pasaulinio karo. Iki XX amžiaus pirmos pusės vokiškuose šaltiniuose kaimas vadintas Karkelbeck, kartais Karkelbeek, vietiniai gyventojai vadino Karkelbeke (toks pavadinimas užfiksuotas 1908 m.). 1923-1938 m. kaimas vadintas Karklininkais. Vietovardis Karkelbeck reiškia “karklais apaugusią vietą prie upelio”.

1540 m. duomenimis Karklėje gyveno apie 330 gyventojų. Tai buvo viena didžiausių gyvenviečių krašte. XIX amžiaus viduryje, prijungus atskirus vienkiemius ir žemės sklypus, susiformavo Karklininkų kaimas, kuris prasidėjo nuo Olando kepurės kalno ir tęsėsi iki Nemirsetos – iš viso apie 9 km. Tai buvo pats ilgiausias kaimas Klaipėdos krašte. Sodybos buvo išsidėstę išilgai jūros kranto, kad kiekvienas kiemas turėtų atskirą priėjimą prie jūros.

Nuo 1778 m. kaime veikė pradinė mokykla. Ilgainiui vienos mokyklos kaimui ėmė neužtekti; XX amžiuje Karklėje jau buvo įsikūrusios 3 pradinės mokyklos, veikė 2 karčemos-viešbučiai, 1910 m. pastatyta bažnyčia. XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pradžioje kaimo viduryje buvo pastatyta gelbėjimo stotis. 1926 m. kaime gyveno 841 gyventojas, kaimas užėmė 1296 ha. teritoriją. 1954 m. kaimo dalis į šiaurę nuo Rikinės upelio atiteko kariškiams. Senosios sodybos buvo sunaikintos.

Olando kepurė

Prieš 10 – 15 tūkstančių metų Lietuvos pajūryje stūksojęs ledynas atsitraukdamas suformavo moreninį gūbrį. Jo auksčiausia viršūnė pajūryje vadinama Olando kepure. Tai 24 m. virš jūros iškilęs kalnas, nuolat ardomas bangų mūšos. Nuo tokio aukščio atsiveria puiki jūros panorama.

Olando kepurė – 24,4 m aukščio skardis arba klifas Lietuvai priklausančioje Baltijos jūros pakrantėje, Pajūrio regioniniame parke, 2 km į šiaurę nuo Girulių, prie Karklės. Tai parabolinė kopa, supustyta ant moreninio gūbrio. Ši vieta yra intensyviai ardoma jūros. Palaipsniui iš morenos pagrindo išplaunami didesni ar mažesni rieduliai. Todėl taip vadinamame pliaže susikaupė riedulių sąnašynas. Ardant skardžio pagrindą, nuo Olando kepurės viršuje, dėl sunkio jėgos, formuojasi nuošliaužos.
Olando kepurė nuo seno buvo orientyras jūreiviams ir žvejams, čia atsiveria jūros vaizdas su stačiais krantais ir akmenuotais paplūdimiais. Nuo skardžio patogu stebėti virš jūros skrendančius paukščius.

Istorija apie Olando kepurę

„Olando kepurė – siauras Baltijos jūros kranto ruožas, kur aukštas ir status kranto skardis kone remiasi į jūrą.

Skardžio aukštis siekia nuo 9 iki 16 metrų, o kiek tolėliau nuo kranto žemės paviršius pakyla net iki 24 metrų virš jūros lygio. Keliolikos metrų aukščio tankus medynas ant kranto sudaro žalumos kuorą, iškylantį virš balsvo smėlio. Tuo kranto orientyru nuo seno pasikliaudavo praplaukiančių laivų vairininkai ir vietiniai žvejai.
Itin vaizdingas ledynmečio riedulynas molingoje jūros pakrantėje.

„Olando kepurės“ pavadinimas žemėlapiuose ir locijose oficialiai buvo įteisintas 1818 metais, tačiau istorijos ir kartografijos šaltiniai leidžia teigti, kad šis pavadinimas tarp jūrininkų vartotas kur kas anksčiau.

„Olando kepurės“ pavadinimo kilmė aiškinama labai paprastai – kranto kontūras savo forma priminė olandiškąją kepurę. Kiti klaipėdiškiai prisimena paplitusį pasakojimą, kad prieš daugelį metų ties šia vieta buvo išmesta ant kranto mėlyna su raudonu pomponu, olandų jūreivio kepurė, ir nuo to karto vietovei prigijo šis pavadinimas.

Olando kepurės pavadinimą 1818 metais valstybės patarėjas inžinierius C.Wutzke oficialiai įteisino žemėlapiuose ir locijose.
Atkreiptinas dėmesys ir į kitus istorinius faktus, kitaip aiškinančius šio pavadinimo kilmę.

XVI a. trečiąjį ir ketvirtąjį dešimtmetį Europą draskė religiniai karai. Nemažai olandų, naujosios religijos – protestantizmo– šalininkų, apsigyveno Prūsijoje, kai kurie pasiekė ir Klaipėdą.

1540 metais olandas Hermanas von Bombell įsigijo keturis sklypus mieste ir dvarelį Turlako kaime (vėliau – Tauralaukio dvaras). Dvaro valdos driekėsi plačiame pajūrio ruože nuo Olando kepurės iki šiaurinės Klaipėdos miesto ribos. Prie Kuršių marių į šiaurę nuo tuometinės Vitės jis įkurdino keletą žvejų šeimų. Naujoji gyvenvietė pradėta vadinti jo vardu – Bomelio Vite; dvarui taip pat prigijo Bomelio pavadinimas.
Be jo, Klaipėdoje dar įsikūrė keletas olandų pirklių ir laivininkų. 1607 metais atvykę olandų meistrai ir dailidės davė pradžią Klaipėdos laivų statykloms.

Greičiausiai olandų pirkliai bei laivininkai ir yra pavadinimo „Olando kepurė“ autoriai.
Olando kepurė buvo reikšmingas kaip natūralus, besiplėtojančiai laivybai reikalingas kranto navigacijos ženklas, žymintis įplaukimo į Klaipėdos uostą pradžią bei pavojingą, akmenuotą pakrantės ruožą, prie kurio suduždavo nemažai laivų. Pavojingi akmenys slypėjo už kelių šimtų metrų nuo kranto. Pavojingiausi akmenys, kurių vietą gerai žinojo vietiniai žvejai, buvo vadinami Žambiu ir Žambuku.

Kaip kranto orientyras Olando kepurė tarnavo ir Klaipėdos apylinkių žvejams, kurie XI-XVIII a. buvo įsikūrę Nemirsetos-Karklininkų ruože.“

Zita Genienė
Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Istorijos skyriaus vedėja

Kukuliškių ir Karklės kiemų šnektos žodynėlis
(parengė B. Aleknavičius)

Brangvynis
– degtinė
Čėsnė –
vaišės
Bagotyrius
– turtuolis
Bambažolės –
jonažolės ir
kitos vaistažolės,
užpiltos degtine
Bėsai – žmonės,
gyvenantys už
Priekulės
Bonė –
traukinys
Dimžiukas –
kišenė
Kurpiai
– batai
Kiaulikis –
kankorėžis
Slapta jūra
– jūra, kurioje
pučia nepastovios
Pyva – alus
(Kai nėra
brangvynio,
gerai ir pyva)
Kleidė –
suknelė
Pūcė –
pelėda
Varškis –
dešra
Lichnišmalis –
ženklas jūroje
su žibintu
Nuotryna –
dilgėlė
Meškinis – spiritas
su medumi
Ožinis –
pietryčių vėjas
Žekės –
kojinės
Šmanta –
grietinė
Žuvėdų
žemė –
Švedija
Festivalio
alus:
Rėmėjai:
     
Informaciniai
rėmėjai:
Festivalio draugai: